"Valstybės pareiga taip pat apginti ir garantuoti tokį visuotinį gėrį kaip žmogiškoji aplinka ir gamtinė aplinka, kurių nepadės išsaugoti veikiantys paprasti rinkos mechanizmai".

 

JONAS PAULIUS II

Enciklika Centesimus Annus

 

 

 

Reikia diskusijos dėl pradėtos gyvybės apsaugos

„Nežudyk!“

Abortų draudimas – labai kontraversiška ir daug karštų diskusijų sukelianti tema. Bet tai – nenuostabu. Juk kalbama apie gyvybę. Apie naują gyvybę. Kas turi teisę apie ją spręsti? Apie kito žmogaus būti ar nebūti. Ypač kai tas kitas žmogus yra bejėgis? Kiekvienam mūsų gyvybė yra neįkainojama. Yra pagrindinė ir nepajudinama vertybė. Nėra tokių pinigų, už kuriuos galėtume ją nusipirkti. Kiekvienas sąmoningas žmogus kovoja dėl trumpiausios gyvybės akimirkos.

Į LR Seimo pavasario sesijos posėdžių darbotvarkę įtrauktas Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projektas. Jos autoriai – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos parlamentarai. Esu giliai įsitikinės, kad šis įstatymas – būtinas. Palikdamas teisinius iniciatyvos apsektus, neprimesdamas savo pozicijos, noriu pateikti kelis svarbius argumentus jo svarbai pagrįsti.

Manau, kad diskusija šiuo reikšmingu klausimu yra reikalinga, todėl mane stebina, kad liberaliosios ideologijos išpažinėjai bijo atviros diskusijos šia tema ir stengiasi jai užbėgti už akių.

Abortai krikščionybėje

Kalbant apie gyvybės apsaugą, reikėtų apsvarstyti šią problemą krikščionybės kontekste. Pabrėžiu, kad religinis aspektas – tai veikiau klausimas apmąstymams nei argumentas Seimo debatuose.

Bažnyčia ne visuomet turėjo vienareikšmę poziciją dėl nėštumo nutraukimo. Per pirmuosius šešis amžius krikščionybės teologai nerado sutarimo dėl to, ar ankstyvas abortas tai – nužudymas ar ne? Mat nebuvo aiškumo, kokią akimirką embrionas tampa žmogiška būtybe. Šv. Augustinas veikale „Enchiridion ad Laurentium seu de fide, spe et caritate” skiria prisikėlusius vaisius, „kurie yra visiškai susiformavę“ nuo tų, kurie nėra visiškai išsivystę. Apie pastaruosius kalba taip: „Nesusiformavę vaisiai dingsta kaip sėklos, kurios neduoda vaisių“. Taigi, Šv. Augustinas konstatuoja, kad tikroji žmogaus būtis prasideda tam tikru embriono išsivystymo momentu. Kiti teigė, kad abortai – tai nužudymas kiekvienu momentu. Ši teologų grupė įrodinėjo, kad embrionas tampa žmogiška būtybe pradėjimo akimirką. Vienintelis dalykas, dėl kurio visi sutarė, kad abortas – tai nuodėmė, jei juo siekiama nuslėpti neištikimybę.

Yra tam tikrų abejonių interpretuojant Šv. Augustino pažiūras dėl nėštumo nutraukimo. Visų pirma, Šv. Augustinas, esant anuometinei medicinos išsivystymo stadijai, negalėjo turėti patikimos informacijos apie tai, kas yra embrionas ir kokios išsivystymo stadijos jis yra. Antra, iš kur būdamas žmogus galėjo žinoti, kad siela įsikūnija į embrioną 12 savaitę nuo pradėjimo? Anot abortų draudimo šalininkų, dar daugiau abejonių kelia Šv. Augustino darbų vertimo ir suvokimo kokybė.

Šventojo Rašto tekstai apskritai nekalba apie savanorišką nėštumo nutraukimą. Taigi, juose nėra tiesioginio ir apibrėžto šio veiksmo pasmerkimo. Vis tik Katalikų bažnyčios ir popiežiaus požiūris į abortus yra vienareikšmis ir bekompromisis. Pagal Bažnyčios mokymą abortai buvo ir yra visiškai nekalto žmogaus nužudymas.

Lankosi pas mus

Dabar svetainėje 16 svečiai (-ių) ir narių nėra

Login form