"Valstybės pareiga taip pat apginti ir garantuoti tokį visuotinį gėrį kaip žmogiškoji aplinka ir gamtinė aplinka, kurių nepadės išsaugoti veikiantys paprasti rinkos mechanizmai".

 

JONAS PAULIUS II

Enciklika Centesimus Annus

 

 

 

2014.01.09 LLRA Seimo frakcijos pareiškimas

Lietuvos Laisvės gynėjų minėjimo (Sausio 13 d.) išvakarėse, LLRA frakcija pažymi, kad Lietuvos lenkų bendruomenė, aktyviai siekusi bei ginusi  Lietuvos nepriklausomybę, po 23 metų nuo nepriklausomybės atkūrimo, praėjus beveik 10-čiai metų nuo įstojimo į ES ir NATO bei pasibaigus pirmininkavimui  ES Tarybai, sulaukia priespaudos bei milžiniškų finansinių nuobaudų už savo gimtosios kalbos naudojimą.

Tokia susiklosčiusi situacija kompromituoja demokratinės valstybės pamatus. Tuo labiau, kad Lietuvos lenkai ne tik palaikė ir dalyvavo kovoje už laisvę ir Lietuvos nepriklausomybę, bet ir kartu su visais Lietuvos piliečiais siekė bendro tikslo – nepriklausomos, demokratiniais pagrindais atkurtos Lietuvos valstybės kūrimo:

1989 m. rugpjūčio 23 d. Baltijos Kelyje aktyviai dalyvavo  Lietuvos lenkų sąjungos atstovai tarp kurių buvo ir dabartiniai LLRA ir jos  Seimo frakcijos vadovai;

1990 m. kovo 12 d. Lietuvos lenkų sąjungos pirmininkas LRT eteryje oficialioje deklaracijoje palaikė nepriklausomybės aktą: ,,Lietuvos gerovė yra mūsų bendras tikslas. Už mūsų ir Jūsų laisvę!“;

1990 m. balandžio 22 d. įvykęs II visuotinis  Lietuvos lenkų sąjungos suvažiavimas oficialiai išreiškė palaikymą šalies nepriklausomybei;

1991 m. sausio 13-ąją, dramatiškiausiu Lietuvos valstybei, ginančiai nepriklausomybę, momentu, Lietuvos Aukščiausioje Tarybos Lietuvos lenkų sąjungos frakcijos pirmininkas kreipėsi į Lietuvos gyventojus: „Šiandien, sunkioje Mūsų Tėvynei akimirkoje, kreipiuosi į Jus, brangūs tėvynainiai ir visi Lietuvos gyventojai. Apeliuoju į išmintingumą, taiką ir tarpusavio supratingumą.  Atminkite, brangūs tautiečiai, kad mes gyvenome ir gyvensime kartu su lietuvių tauta. Ant mūsų krenta atsakomybė, kad mes ir būsimos kartos gyventume taikoje, kad kultūrų, tradicijų ir kalbų skirtumai tarnautų tarpusavio praturtinimui ir pagarbai. Pamirškime šiandien tai, kas dalina, dovanokime tiems, kurie ne visada norėjo mus suprasti, ieškokime to, kas mus jungia ir jungs – diktato ir prievartos nenoras, bendras laisvės, demokratijos ir nepriklausomybės siekis“;

1991 m. sausio 15 d. LLS Vyriausioji Valdyba, palaikydama LLS frakcijos Aukščiausiojoje Taryboje poziciją, atskiru pareiškimu pasmerkė jėgos panaudojimą ir patvirtino tolesnį Nepriklausomos Lietuvos kūrimą;

1991 m. sausio 15 d. Lietuvos lenkų sąjunga griežtai pasmerkė ginkluotos jėgos naudojimą: ,, Lietuvos lenkų sąjunga deklaruoja, kad vis tiek darys viską, kad Lietuvos Respublika taptų laisva ir demokratine šalimi, kad visos teisės – visuotinės, pilietinės, tautinės – būtų joje gerbiamos“;

1991 m. sausio 16 d. LLS vyriausioji valdyba  paviešino savo apeliaciją lenkų kilmės karininkams  tarnavusiems Sovietų kariuomenėje, rezervo kariams ir šauktiniams: ,,Šiuo metu Sovietų armija yra išnaudojama nusikalstamose akcijose. Jeigu gausite įsakymą dalyvauti tokiose akcijose, nešaukite į beginklius civilius gyventojus, venkite smurto naudojimo. Nesileiskite naudojami kaip įrankiai laisvės ir demokratijos smaugimui. Būkite ištikimi istoriniam lenkų šūkiui:,, Už mūsų ir Jūsų laisvę“. Šias iniciatyvas palaikė visa tautinės mažumos bendruomenė.

Tokiu būdu, Lietuvos lenkų bendruomenė, siekdama Lietuvos nepriklausomybės, išreiškė vienybę su visa Lietuvos tauta. Suvokdama atsakomybę už nepriklausomos Lietuvos likimą, kartu stojo ginti Lietuvos nepriklausomybės, tikėdamasi, kad ji bus grindžiama pagrindiniais demokratiniais principais.

1991 m. sausio 29 d., vertindami vienareikšmišką Lietuvos lenkų poziciją, pasisakant ir ginant Lietuvos nepriklausomybę, lietuviai padarė bene pirmą žingsnį link geresnių lietuvių-lenkų santykių Vilniaus krašte - Lietuvos Aukščiausioji Taryba priėmė Tautinių mažumų įstatymo pakeitimus, kuriuose atsižvelgta ir teisiškai įtvirtinta  dalis  lenkų ir kitų tautybių gyventojų poreikių tarp kurių buvo ir gimtosios kalbos naudojimas viešame gyvenime  šalia valstybinės lietuvių kalbos. Šis dokumentas tapo pagrindu tarpusavio pasitikėjimui, opiausių Vilniaus regiono gyventojų problemų sprendimui.

1991 m. sausį visiems svarbiausias buvo nepriklausomybės, laisvės išsaugojimas bei tikėjimas, kad kuriamoje nepriklausomoje demokratinėje Lietuvoje visi piliečiai, nepaisant tautybės,  galės visapusiškai ir pilnai naudotis savo teisėmis, puoselėti savo kultūrą bei kalbą, gerbti bendrą istoriją.

Prisimenant visą nepriklausomos Lietuvos istoriją nuo 1990 iki 2009 metų, stebina faktas, kad 1991 m. Tautinių mažumų įstatymą pasirašiusi politinė jėga bei priėmusi palankius tautinėms mažumoms pakeitimus, 2009 metais nusprendžia likviduoti 20 metų sėkmingai veikusį nepriklausomoje Lietuvoje įstatymą. Šis įstatymas 2010 metų sausio 1 dieną nustojo veikęs, nepaisant to, kad:

2000 m. vasario 17 d. Lietuva be išlygų ratifikavo 1995 m. vasario 1 d.  Europos tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją;

2004 m. Lietuvos įstojimas į NATO bei Europos Sąjungą buvo aktyviai remiamas visų Lietuvos lenkų bendruomenių, tarp jų ir 32 organizacijų.

Nustojus galioti tautinių mažumų įstatymui, Lietuvos lenkai kartu su kitomis tautinėmis mažumomis ne kartą akcentavo ir protestavo prieš tautinių mažumų teisių susiaurinimą švietimo srityje bei gimtosios, šalia valstybinės kalbos, viešame gyvenime naudojimo apribojimą.

Svarbu pabrėžti, kad 2013 metų Lietuvos Respublikos pirmininkavimo Europos Sąjungos tarybai pusmetį, tautinės mažumos, vertindamos šalies reprezentacines funkcijas tarptautinėje arenoje bei politinio veido svarbą, nerengė jokių protesto akcijų, nors kitos piliečių grupės, nepaisant šaliai svarbaus laikotarpio, būrėsi protestuodamos prie valstybinių įstaigų ir Valdovų Rūmų.

Deja, paskutiniai įvykiai rodo, kad tautinių mažumų ištikimybė nepriklausomai Lietuvai, padorus ir sąžiningas darbas Lietuvos labui nėra įvertinti. Tautinių mažumų įstatymo nauja redakcija nėra priimta, o ruošiamoje bandoma atsisakyti nepriklausomybės laikotarpiu priimtų nuostatų. Net grįžimas prie 1991 m. sausį priimtų ir 20 metų veikusių normų yra blokuojamas. Ciniška yra tai, kad ta pati politinė jėga, kuriai prieš 20 metų labai reikėjo Lietuvos tautinių mažumų, ypač Lietuvos lenkų palaikymo, jos lyderio V. Landsbergio ranka pasirašiusi tautinių mažumų įstatymą, šiandien priešinasi  jo atnaujinimui  ir visais įmanomais būdais aktyviai blokuoja netgi jo įtraukimą į plenarinės sesijos darbotvarkę.

Maža to, Konservatorių partijos narys ir vyriausybės atstovas, inicijuodamas teisminius-politinius procesus, įtraukia Lietuvos teismus į politinius ginčus, tuo pačiu dar labiau politizuodamas Lietuvos teisinę sistemą.

Vilniaus apygardos teismo 2013-12-23 dienos sprendimu Kalėdų išvakarėse paskirta 43 400 Lt (12 569 eurai) bauda už dvikalbių gatvių pavadinimų lentelių naudojimą Šalčininkų rajone, Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriui Boleslavui Daškevič. Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje, konservatoriaus Audriaus Skaisčio veiksmai kompromituoja mūsų šalį tarptautinėje arenoje, eskaluoja įtampą ir kursto tautinę nesantaiką. Toks elgesys turi provokacinį charakterį,  nukreiptą prieš konstitucines žmogaus teises – „piliečiai, priklausantys tautinėms bendrijoms, turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius“ (LR Konstitucijos 37 str.). Pabrėžtina, kad yra vykdomos represijos ir pažeidžiamos pagrindinės žmogaus teisės, teisė vartoti gimtąją kalbą. Valstybės pareiga užtikrinti, kad žmogaus teisės būtų  saugomos ir nebūtų pažeidžiamos tarp lygiaverčių subjektų.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiandien, nepriklausomoje Lietuvoje, vienas iš svarbiausių teisingumo vykdymo principų yra teisėjų ir teismų nepriklausomumas (LR Konstitucijos 109 str.). Pasak ES Teisingumo Teismo teisėjo Egidijaus Jarašiūno, priimant ir vykdant teismo sprendimus valstybėje yra įgyvendinamas teisingumas, garantuojamas įsiteisėjusių teismo sprendimų nustatytų ir patvirtintų santykių stabilumas, o tai stiprina teisės subjektų pasitikėjimą valstybės valdžia ir įstatymais. Kartu sudaromos realios galimybės įgyvendinti LR teisės aktuose ir tarptautiniuose dokumentuose pabrėžiamą teismo pareigą garantuoti žmogaus teisių gynybą.

Atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo sprendimą dėl dvikalbių gatvių pavadinimų lentelių Šalčininkų rajone bei milžiniško dydžio (43 400 Lt) piniginės baudos skirimą B. Daškevič, kyla klausimas dėl teisingumo vykdymo principo bei teismų skaidrumo Lietuvoje. B. Daškevič atsiliepime į skundą nurodė, kad jis įvykdė 2008 m. teismo sprendimą, t. y. nuo savivaldybės pavaldumo pastatų gatvių lentelės buvo nuimtos, o liko tik ant privačių namų, kurių savininkai neleido jų nuimti. Administracijos direktorius pabrėžė neturintis įgaliojimų reikalauti iš gyventojų nuimti lenteles iš privačių jų namų.

Remiantis tuo, kad baudos yra skiriamos už tai, kad tautinės mažumos savo gimtąją kalbą vartoja rajone, kurio 79 proc. gyventojų sudaro lenkai, ši teismo nutartis yra grynai politinė. Deja, tai meta šešėlį ant mūsų šalies teismų, kadangi civilizuotoje, demokratinėje valstybėje sunku įsivaizduoti situaciją, kuomet aukštesnės instancijos teismas baudą padidina beveik šimtą kartų. Keista, kad visa tai vyksta Europos Sąjungos valstybėje narėje.

Atsižvelgdama į susiklosčiusią situaciją, žeminančią žmogaus orumą bei ignoruojančią piliečio teisę viešame gyvenime, šalia valstybinės kalbos, naudoti gimtąją kalbą, LR Seimo LLRA frakcija reikalauja:

 

  1. Ypatingos skubos tvarka priimti Tautinių mažumų įstatymą, kuris teisiškai atstatytų tautinių mažumų teises, dėl kurių buvo sutarta 1991 m., nepriklausomybės grėsmės akivaizdoje ir galiojusias iki 2010 metų.
  2. Teismų nutarimų, persekiojančių ir baudžiančių  Lietuvos piliečius už gimtosios kalbos naudojimą viešame gyvenime, panaikinimo.
  3. Lietuvos teisinės sistemos depolitizavimo, visų  ieškinių, susijusių su tautinių mažumų kalbų vartojimu viešajame gyvenime, atsiėmimo.

 

Reikšdami savo protestą pareiškiame, kad ryžtingai naudosime visus demokratiškus būdus Lietuvoje ir tarptautinėje erdvėje tautinių mažumų teisėms apginti. Taip pat pažymime, kad kreipsimės  į visas tarptautines institucijas bei geros valios žmones dėl žmogaus teisių pažeidimų mūsų daugiatautėje ir daugiakultūrėje valstybėje.

Pareiškimas priimtas vienbalsiai LR Seimo LLRA frakcijos posėdyje 2014-01-09

Lankosi pas mus

Dabar svetainėje 13 svečiai (-ių) ir narių nėra

Login form