"Valstybės pareiga taip pat apginti ir garantuoti tokį visuotinį gėrį kaip žmogiškoji aplinka ir gamtinė aplinka, kurių nepadės išsaugoti veikiantys paprasti rinkos mechanizmai".

 

JONAS PAULIUS II

Enciklika Centesimus Annus

 

 

 

Lietuvos parlamentarų kreipimasis į A. Thors, M. Schulzą ir J.M. Barosso

LR Seimo nariai: Rita Tamašunienė, Vanda Kravčionok, Zbignev Jedinskij, Michal Mackevič, Jaroslav Narkevič, Leonard Talmont, Irina Rozova, Juzef Kvetkovskij išplatino savo kreipimąsi į ESBO Komisarę tautinių mažumų klausimais Astrid Thors, Europos Parlamento pirmininką Martiną Shulzą ir Europos Komisijos Pirmininką José Manuelį Barroso su prašymu nedelsiant imtis visų priemonių tautinių mažumų teisėms Lietuvoje apginti.

 

 

PRAŠYMAS IMTIS PRIEMONIŲ TAUTINIŲ MAŽUMŲ TEISĖMS APGINTI LIETUVOJE

Reaguodami į pastaruoju metu susiklosčiusią situaciją dėl tautinių mažumų padėties Lietuvoje kreipiamės į Jus, kadangi manome, kad yra nepriimtina, kai vieningoje Europoje yra pažeidžiamos pagrindinės žmogaus teisės, tautinių mažumų teisės. Smerktina ir nepriimtina, kad valstybėje, kuri yra NATO ir ES narė, žmonės yra persekiojami ir baudžiami už gimtosios kalbos vartojimą viešajame gyvenime.

2013 m. gruodžio 23 d. priimta nutartimi Vilniaus apygardos teismas Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriui Boleslavui Daškevič skyrė milžiniško dydžio piniginę baudą, apie 13 000 eurų, už tai, kad šis neįvykdė įpareigojimo per vieną mėnesį pašalinti dvikalbes gatvių pavadinimų lenteles iš kai kurių Šalčininkų rajono privačių pastatų. Atrodo, kad ši teismo nutartis yra grynai politinė, o tai meta šešėlį ant mūsų šalies teismų, nes civilizuotame pasaulyje sunku įsivaizduoti tokią situaciją, kad aukštesnės instancijos teismas padidino baudą apie 100 kartų. Tenka tik apgailestauti, kad baudos yra skiriamos už tai, kad tautinės mažumos savo gimtąją kalbą vartoja rajone, kurio 80 proc. gyventojų sudaro autochtoninė lenkų tautinė mažuma. Ir visa tai vyksta Europos Sąjungos valstybėje narėje. Matome, kad yra vykdomos represijos ir pažeidžiamos pagrindinės žmogaus teisės, teisė vartoti gimtąją kalbą. Ši provokacinė teismo nutartis jau sukėlė didelį nepasitenkinimą ir protestus, kurie, atrodo, tik stiprės.

Š.m. sausio 14 d. Europos Parlamente įvyko pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai pusmečio apibendrinimas ir aptarimas, kuriuo metu  Prezidentė Dalia Grybauskaitė viešai apgavo tarptautinę bendruomenę ir Europos Parlamento narius, sakydama, kad nė vienoje tarptautinės organizacijos ataskaitoje nėra minima, kad Lietuva pažeidžia tautinių mažumų teises. Tokie Prezidentės žodžiai mus šokiravo ir apstulbino, kadangi jie prasilenkia su tikrovę ir  neatitinka realios tautinių mažumų padėties Lietuvoje. Tai patvirtina toliau nurodytos ataskaitos:

1. Europos komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija ataskaita (European Commission against Racism and Intolerance ECRI),  kurioje komisija pažymi susirūpinimą dėl nuo 1989 iki 2010 m. Lietuvoje galiojusios tautinių mažumų apsaugos praktikos panaikinimo. Ataskaitoje pabrėžiama, kad daugumą tautinių mažumų klausimų galima spręsti remiantis Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija, kurią Lietuva yra ratifikavusi dar 2000 metais. Komisija siūlo Lietuvos valdžios institucijoms skubiai priimti tautinių mažumų įstatymą, kuris aiškiai reglamentuotų tautinių  mažumų teises.

2. 2012 m. Ministrų Komiteto rezoliucija dėl Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje. Rezoliucijoje kalbama apie kalbines teises, apie tai, kad nėra teisinio reglamentavimo, apie būtinumą tobulinti konsultavimosi su tautinių mažumų atstovais dėl su jais susijusių klausimų sistemą. Rezoliucija CM / ResCMN (2012) 19 apie Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje:

3. Europos tinklo prieš rasizmą (European Network against Racism, ENAR) ataskaita, kurioje kalbama apie blogėjančią Lietuvos lenkų tautinės mažumos padėtį;

4. 2011 m. vasario mėn. Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI) savo alternatyvioje ataskaitoje, remdamasis Lietuvos oficialiomis ketvirtąja ir penktąja periodinėmis ataskaitomis, kurios buvo sudarytos remiantis Tarptautine konvencija dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo, nurodė, kad „Lietuva pasižymi žemu žmogaus teisių sąmoningumo lygiu tiek tarp sprendimus priimančių pareigūnų bei institucijų, tiek teismuose, žiniasklaidoje ir bendrai visuomenėje. Lietuva dar nėra išvysčiusi efektyvaus institucinio ir teisinio žmogaus teisių gynimo mechanizmo";

5. „Freedom House" ataskaitoje kritiškai vertina naują Švietimo įstatymą, priimtą 2011 metų kovo mėnesį ir kuriuo pagrindu 2013 metais abiturientai buvo priversti laikyti tokius pačius egzaminus, kokius laikė jų bendraamžiai iš lietuviškų mokyklų.

6. 2012 m. gegužės mėnesio Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) vyriausiojo komisaro tautinių mažumų klausimais Knuto Vollebaeko ataskaita dėl tautinių mažumų padėties Lietuvoje.

Ataskaitos vienareikšmiškai patvirtina faktą, kad tautinių mažumų padėtis Lietuvoje blogėja. Negalime taikytis su mūsų teisių ribojimu, visų pirma dėl to, kad mums rūpi mūsų vaikų gerovė ir ateitis. Norime savo vaikus auklėti pagal mūsų tradicijas ir kultūrą. Gimtoji kalba yra pagrindinė tautos vertybė. Anksčiau pateiktos ataskaitos leidžia daryti prielaidą, kad Prezidentė nėra pakankamai informuota apie tautinių mažumų apsaugos problemas Lietuvoje taip pat atkreiptinas dėmesys, jog prezidentė  painioja tautinių mažumų ir migrantų sąvokų reikšmes.

Mūsų nuomone, Lietuvą tarptautinėje arenoje diskredituoja ir gėdą užtraukia tai, kad, užuot sakę tiesą, aukščiausi Lietuvos valdžios pareigūnai meluoja tarptautinei bendruomenei ir apsimeta nežinoję apie tokių autoritetingų tarptautinių institucijų pateiktas ataskaitas ir jų turinį.

Tautinių mažumų įstatymas buvo priimtas 1991 m. sausį, bet 2010 metais buvo panaikintas.  Jau penktus metus tautinių mažumų Lietuvoje teisės nesaugomos jokiais nacionaliniais teisės aktais, o tarptautinių standartų taikomų visuose Europos sąjungos šalyse Lietuva nepripažįsta nors dar 2000 metais ratifikavo be išlygų Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją.

Atkreipdami Jūsų dėmesį į akivaizdų tautinių mažumų diskriminavimą ir žmogaus teisių pažeidimus Lietuvoje, prašome nedelsiant imtis visų priemonių tautinių mažumų teisėms apginti mūsų daugiatautėje ir daugiakultūrėje valstybėje.

 

Lietuvos Respublikos Seimo nariai:

 Rita Tamašunienė

 Vanda Kravčionok

 Zbignev Jedinskij

Michal Mackevič

Jaroslav Narkevič

Leonard Talmont

Irina Rozova

Juzef Kvetkovskij

Lankosi pas mus

Dabar svetainėje 12 svečiai (-ių) ir narių nėra

Login form