"Valstybės pareiga taip pat apginti ir garantuoti tokį visuotinį gėrį kaip žmogiškoji aplinka ir gamtinė aplinka, kurių nepadės išsaugoti veikiantys paprasti rinkos mechanizmai".

 

JONAS PAULIUS II

Enciklika Centesimus Annus

 

 

 

Parlamentarai nesitaiksto su prezidentės skleidžiamu melu

LR Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) frakcija kreipėsi į šalies prezidentę Dalią Grybauskaitę, prašydama dialogo ir dėmesio tautinių mažumų problemoms.

 

 KREIPIMASIS DĖL TAUTINIŲ MAŽUMŲ PADĖTIES LIETUVOJE

 

 Gerb. Prezidente, reaguodami į pastaruoju metu vis blogėjančią tautinių mažumų padėtį Lietuvoje, kreipiamės į Jus, kadangi manome, kad šalies Prezidentei vienodai rūpi visų piliečių gėrovė ir nesate abejinga ir šališka, kai yra pažeidžiamos pagrindinės žmogaus ir tautinių mažumų teisės. Mūsų valstybėje, kuri yra NATO ir ES narė, žmonės yra baudžiami už gimtosios kalbos vartojimą viešame gyvenime.

2013 m. gruodžio 23 d. priimta nutartimi Vilniaus apygardos teismas Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriui Boleslavui Daškevič skyrė milžiniško dydžio piniginę baudą, apie 43 400 litų, už tai, kad šis neįvykdė įpareigojimo per vieną mėnesį pašalinti dvikalbes gatvių pavadinimų lenteles iš kai kurių Šalčininkų rajono privačių pastatų. Tokios teismų nutartys, mūsų įsitikinimu, yra grynai politinės, o tai meta šešėlį ant mūsų šalies teismų. Civilizuotame pasaulyje sunku įsivaizduoti tokią situaciją, kad aukštesnės instancijos teismas padidina baudą apie 100 kartų. Tenka tik apgailestauti, kad baudos yra skiriamos už tai, kad tautinės mažumos savo gimtąją kalbą vartoja rajone, kurio 80 proc. gyventojų sudaro autochtoninė lenkų tautinė mažuma. Ir visa tai vyksta Europos Sąjungos valstybėje narėje. Negalime taikytis su vykdomomis represijomis, pagrindinių žmogaus teisių, teisės vartoti gimtąją kalbą pažeidimais. Ši Europoje analogų neturinti teismo nutartis jau sukėlė didelį nepasitenkinimą ir protestus, kurie, atrodo, tik stiprės.

Pažymime, kad tautinės mažumos, gyvenančios Lietuvoje, niekada neginčijo ir niekada neginčys valstybinės kalbos reikšmės, noriai jos mokosi ir, kaip rodo įvairūs tyrimai, pasiekia aukštų rezultatų. Lietuvoje gyvenančios tautinės mažumos vartoja valstybinę kalbą tiek viešajame, tiek privačiame gyvenime ir niekada nekvestionavo to, kad lietuvių kalba yra pagrindinė kalba Lietuvoje, kaip numato LR Konstitucijos 14 straipsnis.

Visų tautybių Lietuvos piliečiai kartu kovojo už Lietuvos laisvę, kartu įstojo į Europos Sąjungą. Visada siekėme ir sieksime bendrų Valstybės interesų, o darni šalies ateitis ir gerovė bus bendras tikslas. Suprasdamos Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai svarbą, tautinės mažumos neorganizavo jokių piketų, mitingų ar kitokių protesto akcijų, nes nenorėjo pakenkti bendriems siekiams įgyvendinant bendrus pirmininkavimo pusmečio iššūkius ir Lietuvos įvaizdžiui.

Š.m. sausio 14 d. Europos Parlamente įvyko pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai pusmečio apibendrinimas ir aptarimas, kurio metu Jūs viešai dezinformavote tarptautinę bendruomenę ir Europos Parlamento narius, sakydama, kad nė vienoje tarptautinės organizacijos ataskaitoje nėra minima, kad Lietuva pažeidžia tautinių mažumų teises. Tokie Prezidentės žodžiai mus daugiau nei nustebino, kadangi jie neatitinka tikrovės. Tai patvirtina toliau nurodytos tarptautinių organizacijų ataskaitos:

1. Europos komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija ataskaita (European Commission against Racism and Intolerance ECRI), kurioje komisija pažymi susirūpinimą dėl nuo 1989 iki 2010 m. Lietuvoje galiojusios tautinių mažumų apsaugos praktikos panaikinimo. Ataskaitoje pabrėžiama, kad daugumą tautinių mažumų klausimų galima spręsti remiantis Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija, kurią Lietuva yra ratifikavusi dar 2000 metais. Komisija siūlo Lietuvos valdžios institucijoms skubiai priimti tautinių mažumų įstatymą, kuris aiškiai reglamentuotų tautinių mažumų teises;

2. 2012 m. Ministrų Komiteto rezoliucija dėl Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje. Rezoliucijoje kalbama apie kalbines teises, apie tai, kad nėra teisinio reglamentavimo, apie būtinumą tobulinti konsultavimosi su tautinių mažumų atstovais dėl su jais susijusių klausimų sistemą. Rezoliucija CM / ResCMN (2012) 19 apie Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje;

3. Europos tinklo prieš rasizmą (European Network against Racism, ENAR) ataskaita, kurioje kalbama apie blogėjančią Lietuvos lenkų tautinės mažumos padėtį;

4. 2011 m. vasario mėn. Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI) savo alternatyvioje ataskaitoje, remdamasis Lietuvos oficialiomis ketvirtąja ir penktąja periodinėmis ataskaitomis, kurios buvo sudarytos remiantis Tarptautine konvencija dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo, nurodė, kad „Lietuva pasižymi žemu žmogaus teisių sąmoningumo lygiu tiek tarp sprendimus priimančių pareigūnų bei institucijų, tiek teismuose, žiniasklaidoje ir bendrai visuomenėje. Lietuva dar nėra išvysčiusi efektyvaus institucinio ir teisinio žmogaus teisių gynimo mechanizmo";

5. „Freedom House" ataskaitoje kritiškai vertina naują Švietimo įstatymą, priimtą 2011 metų kovo mėnesį ir kuriuo pagrindu 2013 metais abiturientai buvo priversti laikyti tokius pačius egzaminus, kokius laikė jų bendraamžiai iš lietuviškų mokyklų, tačiau vienodos mokymo sąlygos sudarytos nebuvo;

6. 2012 m. gegužės mėnesio Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) vyriausiojo komisaro tautinių mažumų klausimais Knuto Vollebaeko ataskaita dėl tautinių mažumų padėties Lietuvoje.

Ataskaitos vienareikšmiškai patvirtina faktą, kad tautinių mažumų padėtis Lietuvoje blogėja. Anksčiau pateiktos ataskaitos leidžia daryti prielaidą, kad Prezidentė nėra pakankamai informuota apie tautinių mažumų apsaugos problemas Lietuvoje, taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Prezidentė painioja tautinių mažumų ir migrantų sąvokų reikšmes. Nesinori tikėti, kad Jūs išties nežinojote apie autoritetingų tarptautinių institucijų pastabas ir pasiūlymus, todėl peršasi išvada, kad tarptautinė bendruomenė ir Europos Parlamento nariai buvo klaidinami sąmoningai, o tai turės neigiamų pasekmių Lietuvos kaip Europos Sąjungos valstybės narės įvaizdžiui. Tautinės mažumos nesulaukia iš Jūsų dialogo, nors aktyviai to siekia ir nori diskutuoti, nes tik kalbantis ir tariantis galima išspręsti visas problemas.

Šiemet sukanka 20 metų, kai Lietuva ir Lenkija pasirašė draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartį, kuri reglamentuoja tautinių mažumų abejose šalyse teises. Apgailestaujame, kad per 20 metų Lietuva nesugebėjo įgyvendinti pagrindinių įsipareigojimų dėl tautinių mažumų padėties Lietuvoje, prisiimtų pagal šią sutartį, ir toliau delsia tai padaryti.

Lietuva yra tarptautinės bendruomenės narė, todėl turi vadovautis tarptautiniais standartais ir garantuoti savo piliečiams, nepriklausomai nuo jų tautybės, lygias politines, ekonomines ir socialines teises ir laisves, pripažinti tautinį identiškumą, kultūros tęstinumą, skatinti tautinę savimonę, o kartu ir pilietiškumą. Gimtoji kalba yra žmogaus ir visos tautos pagrindinė vertybė.

Tikimės dialogo ir to, kad Prezidentė atkreips dėmesį į susiklosčiusią ir nuolat blogėjančią situaciją. Demokratinėje valstybėje tautinėms mažumoms turi būti grąžintos pagrindinės teisės, kurias numato tarptautiniai standartai ir kitų Europos Sąjungos šalių praktika.

 

LLRA frakcijos nariai:

Rita Tamašunienė

Vanda Kravčionok

Zbignev Jedinskij

Michal Mackevič

Jaroslav Narkevič

Irina Rozova

Leonard Talmont

Juzef Kvetkovskij

Lankosi pas mus

Dabar svetainėje 25 svečiai (-ių) ir narių nėra

Login form